- kandis
- 1 kandìs sf. (4) K, Plk, Tv, Kv, Kn, kándis, -ies (1) Als, Sb, Slnt; BPII397, R259, M
1. zool. maža peteliškė, kurios vikšrai kapoja drabužius, ėda javus, miltus, augalus ir kt. (Tines): Drabužinė (drapaninė) kandìs (Tinea pellionella, arba tapetiella) DŽ. Kailiniai suėsti kandų̃ Ss. Kándys suėdė milą neveltą J. Kándys smulkios kaip dulkės J. Kándys kailinius sukapojo Grž. Nuo tų kándžių niekur drapanos nepadėsi: visur jos suras, vis sukapos Grž. Va kándžių kad sutačyta žakieto nugara Sdk. Rūbai jūsų kandims teko BtJokL5,2. Taip pat apynių kandys, kurios yra geltonai baltos, ... mint apynių šaknimis S.Dauk. Javinė (aruodinė) kandis (Tinea granella) rš. Rugių kandìs KI705. Kurį metą pelės ir kañdys grūdus be galo gadina Lpl. Kambarinė kandìs (Tinea biselliella) rš. Miltų kandìs (Tenebrio molitor) KII81. Įsimetė kándis į miltus Škn. Obelinė kandis (Hyponomenta malinella) rš. Vaško kandžių (Galleria mellonella EncVIII871) yra dvi rūšys J.Krišč.
2. zool. maža gyvatė: Kandìs kumelę įkirto Prn.
3. toks žaidimas: Eitam varyti kañdį Ms.
◊ knỹgų kandìs; rš per daug atsidavęs mokslui žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.